Žemieji dažniai – tai galingiausia ir sunkiausiai suvaldoma garso spektro dalis. Jie kaupiasi kambario kampuose, sukelia dundesį, užgožia detales ir iškraipo tikrąjį muzikos ar garso takelio balansą. Net ir gera garso sistema tokioje erdvėje skamba netiksliai.

Žemųjų dažnių kontrolės sprendimai sugeria perteklinę bosų energiją ir sumažina rezonansus, todėl garsas tampa tikslesnis, greitesnis ir aiškesnis. Tai pagrindas švariai, subalansuotai akustikai – kai girdi ne kambarį, o patį garsą.