B.Audio B.dac one EX

Tinklo grotuvas ir DAC’as, kuris atsisako būti „komponentu“. Jis renkasi būti garsiniu liudininku, o ne dalyviu. Ir tai – didžiausias jo įgūdis.

Įprastai tinklo grotuvai ir DAC’ai būna kaip vertėjai – jie stengiasi kuo tiksliau „išversti“ muziką iš failo į garsą. Tačiau B.dac One EX nesistengia versti. Jis tiesiog leidžia muzikai įvykti. Ne kaip paslaugai. Ne kaip technologiniam procesui. O kaip garsinei patirčiai, kurioje dingsta atstumas tarp šaltinio ir ausies.

Tai daugiau nei įrenginys – tai garsinis portalas, sujungiantis skaitmeninę ir analoginę erdves. Vos paleidus muziką per tinklą – ar tai būtų Qobuz, Roon, ar tavo NAS’as – EX nesuaktyvėja. Jis neįsikiša. Jis tiesiog išnyksta. Ir tame išnykime atsiveria kažkas keisto: tu pradedi girdėti muziką ne kaip atkuriamą – bet kaip esančią čia.

Kodėl? Nes B.Audio savo patentuotą SJR (Source Jitter Removal) technologiją panaudojo ne kaip triuką, o kaip filosofiją – išvalyti signalą ne tik nuo triukšmo, bet ir nuo įtampos, dirbtinio ryškumo, skaitmeninio nerimo. Tą papildo lokaliai izoliuoti tinklo, USB ir analoginiai moduliai, tarsi kiekviena grandinės dalis medituotų atskirai, bet grotų vieningu sutarimu.

Šis įrenginys neturi „skaitmeninio“ skambesio, bet ir neturi „analoginio“ romantizmo. Jis turi garsinį skaidrumą, kuris primena… sąžinę – jis neperteikia muzikos taip, kaip tu nori ją girdėti. Jis leidžia tau išgirsti, kaip ji iš tikrųjų skamba. Ir jei įrašas buvo netobulas – tu tai žinosi. Bet jei jis buvo genialus – tu jį išgyvensi.